MOTYVACIJOS SPĄSTAI

Ar kada nors jautėte, kad motyvacija išgaravo kaip dūmas – ypač tada, kai jos labiausiai reikėjo? Motyvaciją dažnai laikome vidine jėga, kuri „užnorina“, suteikia energijos ir galios atlikti svarbius veiksmus. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ji dažnai pranyksta greičiau, nei spėjame kažką konkretaus nuveikti. O jos vietoje patogiai įsikuria draugas atidėliojimas.

Kodėl taip nutinka?

Klaidingas požiūris: „stebuklingo įkvėpimo“ laukimas

Dažnai darome vieną esminę klaidą – laukiame motyvacijos kaip stebuklingo įkvėpimo. Galvojame, kad ji ateis ir tiesiog privers mus veikti. Susikuriame įsivaizduojamas sąlygas, kurios, mūsų manymu, yra būtinos veiksmams pradėti ir lengvai atrandame pasiteisinimus, kai tų sąlygų nėra. Pavyzdžiui „šiandien neturiu energijos ar nuotaikos eiti į sporto klubą” (susikurtas įsivaizdavimas – kai būsiu energingas ar geros nuotaikos, tada norėsiu eiti sportuoti) arba “turiu per daug darbo, šiandien neturiu laiko treniruotei” (įsivaizdavimas, kad laikas sportui mūsų kalendoriuje kažkaip savaime atsiras).

Deja, toks laukimas – spąstai. Tai tik mūsų smegenų bandymas išvengti sudėtingų ir nepatogių užduočių. Iš tiesų, formulė veikia priešingai: kai imatės veiksmo – pradeda kilti motyvacija, o ne atvirkščiai.

Problema: susitelkimas į rezultatą

Dažnai išsikėlę sau tikslą, savo mintis nukreipiame tik į pageidaujamą rezultatą, o ne į nuosekliai atliekamus veiksmus.

Tarkime, norite surasti naują darbą. Tai yra jūsų galutinis tikslas, jūsų „rezultatas“. Ir štai kas dažniausiai vyksta:

• Kandidatuojate į kelias pozicijas.

• Esate pakviesti į porą darbo pokalbių.

• Jūsų kandidatūrą po pokalbių atmeta, o iš kitų darbdavių negavote jokio atsakymo.

Ką jaučiate? Nusivylimą. Kodėl? Nes norimo rezultato nepasiekėte.

Smegenys užfiksuoja šią patirtį kaip „nesėkmę“, o motyvacija tolimesniems veiksmams krenta. Jaučiatės bejėgiai, prarandate pasitikėjimą, kyla nerimas ir savikritiškos mintys. Ar tai skatina veikti? Tikrai ne.

Sprendimas: dėmesys veiksmui

Norėdami išlaikyti motyvaciją - keiskite savo požiūrį ir pasistenkite atsiriboti nuo rezultato. Susitelkite į veiksmus – mažus, nuoseklius, lengvai pasiekiamus žingsnius. Užuot galvoję apie naujo darbo pasiūlymą kaip pagrindinį tikslą, klauskite savęs: „Ką galiu dėl to padaryti šiandien?“ Ir mintis koncentruokite tik į tai.

Pavyzdžiui:

• šiandien skirsiu porą valandų išsamiai darbo skelbimų peržiūrai;

• pakoreguosiu savo CV;

• atnaujinsiu savo profilį Linkedin’e;

• pasiruošiu darbo pokalbiui;

• parašysiu motyvacinį prisistatymo laišką ir t.t

Kai susitelkiate į procesą, veiksmų atlikimas tampa lengvesnis. Be to, pats procesas suteikia pasitenkinimą, nes žinote, kad dėl savęs padarėte viską, ką buvote užsibrėžęs. Rezultatas (teigiamas ar neigiamas atsakymas) tampa tik papildomu rodikliu, o ne jūsų vertės matu.

Nesėkmė – tai tik prasmė, kurią jai suteikiame

Labai svarbu atsiminti, kad neigiamas atsakymas ar atsakymo nebuvimas – tai ne nesėkmė. Tai tik faktinė informacija ir emociškai nemaloni ji bus tiek, kiek patys jai suteiksite reikšmės ir svorio. Nesėkmė atsiranda tik tada, kai nustojame veikti. Kai suteikiame nesėkmei per daug reikšmės, ji tampa kliūtimi. Tačiau kai koncentruojamės į veiksmus - matome ne nesėkmes, o žingsnius kelionėje.

Įsiminkite formulę:

Motyvacija nėra starto signalas. Ji – veiksmo pasekmė.

Veiksmas → motyvacija → dar daugiau veiksmo → dar didesnė motyvacija.

Todėl imkitės veiksmo jau šiandien. Mažas žingsnis dabar gali tapti didelės sėkmės pradžia. Svarbu yra tai, ką darote šiuo momentu. Nelaukite – veikite!