EMOCINIS INTELEKTAS.
Kaip jį pademonstruoti darbo pokalbio metu?
KARJEROS PLANAVIMAS
Ernesta Razmuvienė
9/12/20242 min read
Esu mačiusi ne vieną atvejį atrankose, kai kandidatas, plika DI akimi žiūrint, idealiai atitiko visus išvardintus lūkesčius pozicijai, tačiau negavo antro šanso pasikalbėti su darbdaviu. Ir atvirkščiai, tikrai turiu sėkmės istorijų, kai patirties ir kompetencijų kandidatas turėjo gerokai per mažai, tačiau darbo pasiūlymą gavo labai greitai, o darbdavys džiaugėsi atradęs "tikrą perlą". Jokios intrigos čia nėra. Lemiamus pasirinkimus, dažnu atveju, nusveria asmeninės savybės bei emocinio intelekto įgūdžiai, o ne techninės žinios. Tačiau pastebiu, jog dauguma kandidatų labiau susikoncentruoja tik į profesinių kompetencijų demonstravimą.
Bet apie viską nuo pradžių.
Tikiu, kad Emocinio intelekto (EI) sąvoka daugumai yra gerai žinoma, bet ar gerai suprantame ką konkrečiai ji nusako?
Psichologas dr. Daniel Goleman, prirašęs nemažai puikių veikalų šia tema ir tituluojamas emocinio intelekto sąvokos tėvu, išskiria šias pagrindines sudedamąsias EI dalis:
Savivoka: retrospektyvus savo vidinių būsenų stebėjimas, gebėjimas atpažinti savo emocijas ir suprasti, kaip jos veikia jūsų elgesį bei sprendimus.
Savikontrolė: gebėjimas valdyti bei tinkamai išreikšti savo emocijas, ypač esant įtemptoms ar konfliktinėms situacijoms.
Motyvacija: vidinis noras siekti tikslų, kuriant ir palaikant pozityvią emocinę būseną.
Empatija: gebėjimas atpažinti ir suprasti kitų žmonių emocijas ir poreikius bei atitinkamai į juos reaguoti.
Socialiniai įgūdžiai: gebėjimas užmegzti ir palaikyti gerus santykius su kitais, spręsti konfliktus ir dirbti komandoje.
Šie įgūdžiai yra reikšmingai svarbūs tiek kiekvieno žmogaus asmeniniame gyvenime, tiek siekiant profesinių tikslų. Žmonės su aukštu emociniu intelektu dažnai geba kurti stipresnius tarpusavio santykius, geriau prisitaikyti prie pokyčių ir produktyviau spręsti emocinius iššūkius, kas yra itin vertinama dinamiškoje darbo rinkoje. Todėl, dalyvaujant darbo pokalbyje nepaprastai svarbu tinkamai pademonstruoti šiuos įgūdžius.
Emocinis intelektas darbo pokalbio metu yra vertinamas netiesiogiai - per kandidatų elgesį ir sąveiką su klausiančiuoju. Todėl, ruošiantis darbo pokalbiui, vertėtų apmąstyti ne tik kaip pademonstruoti savo profesines žinias, tačiau ir savo emocinio intelekto įgūdžius. Štai keletas jų:
Psichologinis atsparumas. Darbo pokalbis, daugiau ar mažiau, visiems kandidatams sukelia įvairių įtampų ir streso. Išlaikydami ramybę ir būdami kiek įmanoma labiau atsipalaidavę darbo pokalbio metu, parodysite, kad gebate išlaikyti savikontrolę ir turite puikius streso valdymo įgūdžius. Tam geriau pasiruošti gali padėti įvairios meditacijos ar kvėpavimo praktikos prieš interviu.
Aktyvus klausymas ir atgalinis ryšys. Per pokalbį stenkitės atidžiai klausytis, parodykite dėmesį reaguodami į pašnekovo žodžius ar kūno kalbą. Pvz.„Iš jūsų klausimo suprantu, kad šiuo metu dirbate prie komandos motyvacijos klausimų. Tai man atrodo labai įdomu, nes turiu patirties kuriant ir įgyvendinant komandos motyvacinę sistemą ankstesnėje pozicijoje.“ Taip parodysite, kad gebate suprasti kitų žmonių poreikius ir tinkamai juos atliepti, net jeigu jie neišsakomi tiesiogiai.
Savirefleksija ir savivoka. Pasidalinkite asmeniniais pavyzdžiais, kuriuose atpažinote savo klaidas ar emocijas, taip parodysite, kad gebate reflektyviai vertinti savo veiksmus.
Socialiniai įgūdžiai. Užduokite klausimų apie įmonės kultūrą, komandų bendravimo stilių ar kaip įmonė sprendžia konfliktus. Taip turėsite galimybę „pasimatuoti“ ar jūsų vertybės sutampa su įmonės vidine kultūra bei parodysite, kad jums rūpi ar galėsite prisitaikyti prie komandos darbo atmosferos ir emocinės aplinkos.
Tai tik keletas pavyzdžių, kurie gali padėti geriau pasirodyti darbo pokalbyje bei sukurti ryšį su pašnekovu jau pirmo pokalbio metu.
Žvelgiant plačiau – išlavintas emocinis intelektas mums leidžia geriau save pažinti, suprasti savo poreikius, stipriąsias ir silpnąsias vietas, geriau tvarkytis su stresu, išlaikyti pusiausvyrą, o visa tai veda link asmeninio tobulėjimo, pasiektų tikslų ir geros savijautos. Todėl šalia profesinių žinių ir kompetencijų gilinimo, labai verta nepamiršti nuolat treniruoti ir savo emocinį raumenį.